Prasto matomumo sąlygomis penkiasdešimt procentų visų vairuotojų jaučia įtampą.[1] Įtampa mažėja, jei kelias yra apšviestas; geriausia naktinio matymo sistema yra geras apšvietimas. Nuo pat automobilių išradimo dienos HELLA nustatinėja inovacijų gaires bei žvelgia į apšvietimo produktų ir sistemų ateitį. Mes siekiame padidinti patogumą vairuojant ir užtikrinti saugumą bei pasiūlyti patrauktų HELLA apšvietimo produktų dizainą, kad gamintojai galėtų kurti norimo dizaino transporto priemones bei pritaikyti norimų padėčių strategijas. Sužinokite daugiau apie mūsų apšvietimo produktų asortimentą ir atskirus produktų segmentus.
[1] „Frost & Sullivan“
Halogeninės šviesos šaltiniai transporto priemonių apšvietime ir visų kitų pagrindinių automobilių apšvietimo funkcijų atspindėjimo ir projektavimo sistemose buvo naudojami nuo septintojo dešimtmečio pradžios. Halogeninės lemputės veikia ilgiau nei volframinės lemputės ir yra gerokai efektyvesnės. Kiekvienoje yra volframo siūlas, kaip ir įprastoje lemputėje, tačiau lemputės viduje naudojamos specialaus halogeno mišinio dujos. Iš šviečiančio siūlo garuojantys volframo atomai susimaišo su šiuo mišiniu, kuris šiuos atomus perkelia ant siūlo, o ne pačios lemputės viduje, taip užtikrindamas optimalią šviesos emisiją. Halogeninės lemputės siūlo temperatūra yra aukštesnė, todėl ir šviesos skleidžiama daugiau. Be halogeninių atspindėjimo sistemų, transporto priemonėse taip pat naudojami priekiniai žibintai su bihalogeninėmis projektavimo sistemomis. Šių tipų šviesa vos su vienu užraktą perjungiančiu projektavimo moduliu gali sukurti tiek tolimuosius, tiek artimuosius spindulius. Aukštesnėje padėtyje užraktas sukuria specialią ilgųjų spindulių nukirtimo liniją. Jį nuleidus, ima sklisti tolimieji spinduliai.
Ksenoniniai priekiniai žibintai padeda gelbėti gyvybes. Jei visose Vokietijos keliais važinėjančiose transporto priemonėse būtų ksenoniniai priekiniai žibintai, nelaimingų atsitikimų naktį skaičius sumažėtų maždaug 50 proc., o mirčių skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėtų 18 proc.[1] Nepaisant nepalyginamos ksenoninių priekinių žibintų naudos, daugiau nei pusė vokiečių neturi reikiamos informacijos apie šio tipo priekinių žibintų sistemą ir beveik tiek pat negali įvardyti nė vieno ksenoninių priekinių žibintų privalumo. Ši padėtis visiškai skiriasi nuo patenkintų savininkų, kurių transporto priemonėse yra įrengta šio tipo sistema (96 proc.).[2] Ksenoniniai žibintai šviesą generuoja dujų išmetimo principu. Ksenono dujoms uždegti reikiamą įtampą (20 000 voltų) sugeneruoja elektroninis balastas.
Biksenoniniuose priekiniuose žibintuose artimosios ir tolimosios šviesos generuojamos vos su vienu projektavimo moduliu, kuris artimuosius ir tolimuosius spindulius mechaniškai perjungia priekiniame žibinte esančiu užraktu. Šviesa išlaiko spalvą ir intensyvumą, todėl žmogaus akis apšvietimą suvokia kaip nepakitusį. Palyginti su halogeninių lempučių sugeneruojamais artimaisiais spinduliais, ksenoninių lempučių sugeneruojami artimieji spinduliai kelią apšviečia ryškiau ir plačiau. Tolimųjų šviesų diapazonas yra gerokai platesnis, o kelio kraštai apšviečiami aiškiau.
Naudojant ksenoninius priekinius žibintus, automatinės arba dinaminės priekinių žibintų išlyginimo sistemos visada užtikrina tinkamus šviesos nustatymus, atsižvelgiant į apkrovą, stabdymo procesą ir (arba) transporto priemonės pagreitėjimą. Transporto priemonės apkrovos būsena išmatuojama indukciniais arba magnetovaržos ašiniais jutikliais, o priekiniai žibintai sureguliuojami valdomaisiais varikliais. Su dinaminio priekinių žibintų išlyginimo funkcija, transporto priemonės greitis apdorojamas spidometro signalu. Tai reiškia, kad žibintai gali greitai kompensuoti stabdymo ir pagreitėjimo procesus.
Visos komplektacijos ksenoninėje sistemoje taip pat yra elektrinė plovimo sistema, kuri nuplauna priekinių žibintų dengiamuosius lęšius, kad ksenoninių žibintų skleidžiama šviesa į kelią ir artėjančių transporto priemonių vairuotojus šviestų jų neakindama.
Dinaminių posūkių apšvietimo sistema pristatyta 2003 m., siekiant kad vairuotojai matytų geriau ir plačiau. Šioje sistemoje šviesos moduliai sukasi pagal posūkio kampą. Kitas išmaniųjų priekinių žibintų sistemų plėtros etapas prasidėjo 2005 m., pristačius adaptyviąją priekinio apšvietimo sistemą (AFS). Remiantis „VarioX“ moduliu, priekinių žibintų šviesos paskirstymas pritaikomas pagal konkrečią situaciją, atsižvelgiant į transporto priemonės greitį ir posūkio kampą. Po to, 2009 m., įvyko naujas proveržis: pirmą kartą istorijoje priekinių žibintų sistema buvo sujungta su kamera kaip jutikliu, leidžiantis šio derinio sistemai naudoti iš transporto priemonės aplinkos surinktus bei iš pačios transporto priemonės gautus duomenis. Tokiu pat būdu buvo sukurta adaptyvioji apšvietimo reguliavimo (aCOL) sistema, kurioje transporto priemonės priekinių žibintų šviesos kūgis yra kontroliuojamas taip, kad jo galas būtų priešais kitas transporto priemones. Šiandien pažangiausios neakinančios tolimųjų šviesų sistemos žengia dar toliau, automatiškai maskuodamos tas kelio sritis, kuriose šviesa galėtų erzinti kitus vairuotojus.
Automobilių apšvietimo naujovė – LED priekiniai žibintai – šiuo metu yra pačiame spartaus plėtros proceso sūkuryje, kurį nuo pat pirmųjų LED automobilių apšvietimo funkcijų, dešimtojo dešimtmečio pradžioje atsiradusių stabdžių žibintų pavidalu, atsiradimo lydį LED technologijos.
Šios plėtros priežastys yra LED potencialas. Ši technologija suteikia naudos ne tik aplinkos požiūriu, bet ir padidina patogumą vairuojant, nes atkartoja į dienos šviesą panašų apšvietimą. Be to, šviesos šaltinis suteikia daug dizaino variantų ir gamintojams gali padėti sukurti išskirtinį savo prekių ženklų įvaizdį.
LED lemputėse šviesą generuoja puslaidininkio kristalas, kuris, stimuliuojant elektra, skleidžia šviesą. Kaip ir įprastuose šviesos šaltiniuose, šviesos sklaidą taip pat galima generuoti naudojant atspindėjimo arba projektavimo sistemas. Abiejų sistemų iššūkis yra gero terminio valdymo užtikrinimas. LED lustas turi itin efektyviai išsklaidyti LED prarastą galią ir išleisti ją į sistemos aplinką.
LED priekiniai žibintai prieinami yra ne tik aukščiausios klasės transporto priemonėms. Vis dažniau jie naudojami ir vidutinės klasės modeliuose. Vidutinės klasės modeliuose, naudojant LED, įgyvendinamos pagrindinės artimųjų ir tolimųjų šviesų funkcijos, o aukštesnės klasės modeliuose vis dažniau naudojamos adaptyviosios sistemos. Kol kas pagal LED veikiančios sistemos yra prieinamos su AFS funkcija bei kamerą naudojančiomis funkcijomis, pavyzdžiui, neakinančių tolimųjų šviesų funkcija.
Viena pirmųjų pagal šviesą veikianti pagalbinė sistema buvo dinaminių posūkių apšvietimo funkcija, pristatyta 2003 m. Šioje sistemoje šviesos moduliai sukasi pagal posūkio kampą, vingyje beveik padvigubindami matymo diapazoną.
Vienas dinaminių posūkių apšvietimo sistemos patobulinimų yra adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS). Ši sistema, apšviesdama kelią, naudoja tiek posūkio kampo, tiek transporto priemonės greičio parametrus. Remiantis šia vidine informacija, „VarioX“ modulyje esantis cilindras naudojamas įvairių tipų šviesos išsklaidymui, įskaitant apšvietimą mieste, už miesto, nepalankiomis oro sąlygomis ir greitkelyje.
Adaptyviosios apšvietimo sistemos (aCOL) plėtra žengia dar toliau. Šviesai paskleisti ši funkcija taip pat naudoja iš transporto priemonės aplinkos surinktus duomenis. Kamera aptinka artėjančias ir priešais esančias transporto priemones, o pakopinis variklis per keletą milisekundžių į reikiamą padėtį perjungia „VarioX“ modulio cilindrą. Tai reiškia, kad šviesos kūgis visada užsibaigia priešais artėjančią transporto priemonę arba iškart už priekyje esančio automobilio.
Neakinančios tolimosios šviesos vairuotojams leidžia važiuoti su visada įjungtomis tolimosiomis šviesomis. Kamerai kelyje aptikus kitas transporto priemones, tolimųjų šviesų spindulys pakoreguojamas, kad maskuotų tam tikras sritis.
Plačiau nei bet kada apšviečiančios LED lemputės ateityje atliks ir priešingą funkciją. Tikslinio apšvietimo funkcijos leis apšviesti tam tikro tipo objektus, pavyzdžiui, kelio pakraštyje žaidžiančius vaikus. Tai atkreips vairuotojo dėmesį į galimus pavojus ir leis greičiau sureaguoti.
Visų dalinių šviesos sklaidų kompromisas yra artimosios šviesos. Dinaminė adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema buvo sukurta tam, kad kelias būtų geriausiai apšviestas pagal greitį ir posūkio kampą. Norint to pasiekti, tarp šviesos šaltinio ir lęšio reikia naudoti projektavimo modulį su besisukančiu cilindru. Įprastai cilindro kontūrai kinta ir jis gali suktis aplink savo paties išilginę ašį. Pakopinis variklis per keletą milisekundžių cilindrą pasuka į reikiamą padėtį.
Viena pažangi AFS sistemos su statine šviesos sklaida versija yra šios sistemos ir kameros bei vaizdo apdorojimo funkcijų derinys.
Pirmasis žingsnis šia kryptimi yra adaptyvioji apšvietimo reguliavimo sistema (aCOL):
Ant priekinio stiklo esanti kamera aptinka iš priekio atvažiuojančias ir priešais automobilį esančias transporto priemones. Sistema priekinius žibintus sureguliuoja taip, kad šviesos kūgis baigtųsi priešais kitas transporto priemones. Dėl to artimųjų šviesų diapazoną nuo maždaug 65 metrų galima padidinti iki 200 metrų (3-lux linija). Jei priekyje važiuojančių transporto priemonių nėra, sistema įjungia tolimąsias šviesas, kad vairuotojas geriau matytų. Vertikalaus kampo informaciją sistema naudoja išvadoms apie kelio topografiją daryti, kad pagerintų kalvotos vietovės apšvietimą. Galimas priekinių žibintų diapazonas priklauso nuo funkcijos, kuri tikrina kitų eismo dalyvių akinimo lygį. Taip išvengiama erzinančio akinimo ir užtikrinama geriausia artimųjų šviesų spindulio sklaida.
Tolimųjų šviesų funkcijos paskirtis – užtikrinti geriausią matomumą vairuotojams, tuo pat metu neakinant kitų eismo dalyvių. To dažnai nepakanka, ypač važiuojant dideliu greičiu arba vingiuotais keliais. Daugybė vairuotojų nusprendžia nenaudoti tolimųjų šviesų, nes bijo nespėję pakankamai greitai perjungti artimąsias šviesas ir apakinti artėjančius vairuotojus.
Neakinančios tolimosios šviesos vairuotojams suteikia galimybę visą laiką važiuoti įjungus tolimąsias šviesas ir neerzinti kitų vairuotojų.
Šio tipo sistemą sudaro priekinė kamera, didelio efektyvumo programinė įranga ir išmanioji apšvietimo technologija. Ši sistema automatiškai maskuoja tolimąsias šviesas tose kelio vietose, kuriose jos galėtų erzinti kitus vairuotojus. Dėl šios sistemos tolimosios šviesos nakties metu naudojamos kur kas dažniau.
Kamerai aptikus eismo dalyvius, kurie gali būti akinami, plotas aplink kameros aptiktą eismo dalyvį automatiškai užmaskuojamas. Šis užmaskuotas jutiklis eismo dalyvį gali sekti dinaminiu būdu. Vieta tiesiai priešais transporto priemonę visada apšviečiama įprastu šviesos sklaidos būdu, prilygstančiu šiandienių artimųjų šviesų lygiui. Kintamosios zonos virš nukirtimo linijos ryškumą galima reguliuoti lokaliai. Vienas iš galimų būdų užtikrinti, kad tolimosios šviesos neakintų, yra besisukančiame projektavimo modulio cilindre sumontuoti specialią movą. Remiantis vaizdų apdorojimo funkcijomis ir išmaniaisiais projektavimo modulio nustatymais, kritinės artėjančių transporto priemonių zonos, kurios gali būti akinamos, iš tolimųjų šviesų diapazono yra tiesiog pašalinamos, tačiau likęs tolimųjų šviesų diapazonas lieka nepakitęs, kad vairuotojui būtų patogų ir kad jis geriau matytų, palyginti su įprastomis sistemomis.
Matricinių LED priekinių žibintų esmė – nemechaninės neakinančios tolimosios šviesos. Taip vairuotojas gali keliauti nuolat įjungęs tolimąsias šviesas, neakindamas artėjančių ar priešais esančių transporto priemonių. Kamera aptinka artėjančias ir priekyje esančias transporto priemones, o tada, išjungdama arba pritemdydama atskiras LED lemputes, šias transporto priemones realiuoju laiku pašalina iš tolimųjų šviesų sklidimo zonos. Panaudojus matricos technologiją pirmą kartą istorijoje galima vienu metu atverti kelis tunelius. Vienas šio atvejo pavyzdys yra scenarijus, kuriame iš priekio artėja viena paskui kitą važiuojančios kelios transporto priemonės. Jos „užmaskuojamos“, todėl tolimosios šviesos ir toliau gali visu ryškumu apšviesti vietas tarp transporto priemonių bei į dešinę ir kairę pusę nuo jų. Jei vairuotojo matymo lauke transporto priemonių nebelieka, sistema vėl įjungia įprastas tolimąsias šviesas. Ši sistema ne tik maskuoja kitas transporto priemones, bet ir pagal vairavimo situaciją pritaiko matricinių tolimųjų šviesų kūgį, pavyzdžiui, sukantis posūkiuose, kai reikia dinaminių posūkių apšvietimo funkcijos. Tokiu atveju šviesos kūgio intensyvumas šonuose skiriasi arba jį galima sutelkti į kelio vidurį. Dėl to nakties metu gerokai pagerėja vairuotojo matomumas bei sumažėja artėjančių transporto priemonių akinimo rizika.
Techniniu požiūriu to pavyko pasiekti tolimąsias šviesas išskaidžius į penkis reflektorius, kurių kiekvienas turi lustą su 5 LED. Pirmą kartą istorijoje apšvietimo ekspertė HELLA sėkmingai atskirai panaudojo visas 5 segmentų lusto LED lemputes, todėl priekiniame žibinte iš viso visu arba daliniu galingumu galima naudoti 25 LED.